Schemoje matosi visa gynybinės sienos trasa su pažymėtomis vartų vietomis. Marijos Magdalietės vartai neišlikę, nėra ir juos vaizduojančių paveikslų, žinoma tik apytikrė vartų vieta.

Ši nedidelė neišlikusios sienos atkarpa atkurta 2006 m. Totorių g. ir Benediktinių g. sankirtoje stovėjo Totorių vartai.

Neišlikę Vilijos (Vilniaus) vartai stovėjo Vilniaus ir Benediktinių g. sankirtoje. Iš išorės vartus saugojo Kačergos (Vingrių) upelis ir gynybinis griovys. Upelis kanalizuotas ir užpiltas XIX a. pabaigoje. P. Smuglevičiaus piešinyje pavaizduoti vartai su šalia buvusiu mūriniu tiltu. Vartų įvažiavimo angą puošia stačiakampė niša su pusapskrite arka, kurios viršuje buvo plyšys geležiniams vartams nuleisti. Šoniniai frontonai puošti stačiakampių nišų eilėmis su šaudymo angomis. Vartai buvo puošti Švč. Mergelės Marijos paveikslu.

Vartai stovėjo Trakų g. pradžioje, jų renesansinė architektūra – panaši į Šv. Stepono bažnyčios. Šaudymo angų nedaug, stogas puoštas vėtrungėmis. Vartus iš miesto pusės irgi puošė Švč. Mergelės Marijos paveikslas.

Namo fasade matomi išlikę sienos fragmentai su pailgomis šaydymo angomis. Ten, kur prie sienos buvo pristatyti gyvenamieji namai, siena išliko namų viduje arba išorėje. Sienos fragmentų dar yra Trakų g. 2 kieme, Rūdninkų g. 13 kieme.

Rūdninkų g. 13 kieme matosi restauruota sienos dalis su medinėmis galerijomis. Sienos fragmentus dar galima pamatyti Trakų g. 2 kieme, Pylimo g. 30 fasade.

Rūdninkų vartai stovėjo Rūdninkų g. pradžoje. Tai buvo galingas gynybinis statinys, sudarytas iš dviejų dalių: priešvarčių ir vartų. Priešvarčiai – smarkiai išsikišęs korpusas, šonuose turėjęs šaudymo angas. Antroji vartų dalis dvigubai aukštesnė, kubo formos, irgi su šaudymo angomis, priekyje didelis langas. XVII ir XVIII a. kilmingi svečiai – karaliai, vaivados, vyskupai – į miestą įvažiuodavo pro Rūdninkų vartus, kurie būdavo išpuošiami, o svečiai pasitinkami su ceremonijomis.

Neblogai išlikusi sienos dalis, kurią galima apžiūrėti tiek iš išorės, tiek iš kiemo pusės (kieme yra kavine).

Apvalusis bokštas stovėjo Bazilijonų ir Arklių g. sankirtoje, priešais Turgaus halę; dabar ten neužstatytas skveras. P. Smuglevičiaus piešinyje pavaizduoto bokšto sienos sutrūkinėję, nubyrėjęs tinkas; matosi ir neišlikusi sienos dalis palei Bazilijonų g. Už sienos matosi Bazilijonų vienuolynas, Šv. Teresės bažnyčia su varpine ir Aušros vartai.

Renesansiniai Aušros vartai išliko nesugriauti dėl jose saugomo stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo. Tai masyvus, stačiakampis statinys su penkiomis šaudymo angomis išoriniame fasade. Įėjimo arka turėjo dvigubus vartus. Viršutinė pastato dalis (atikas) puošta Vyčio herbu, kurį laiko grifonai (mitologinės būtybės su erelio galvomis, sparnais ir liūto kūnais). Vartų fasado nišoje – restauruota XVII a. freska „Pasaulio Išganytojas“.

P. Smuglevičiaus piešinyje matosi siena, ėjusi statmenai gynybinei sienai. Tai praėjimas-galerija, turinti pravažiavimo angą pirmame aukšte. Gale sienos (kairėje) – bokštas su vandens rezervuaru. Iš čia tryško Aušros vartų šaltiniai.

Į rytus nuo Aušros vartų išlikusi sienos dalis su šaudymo angomis.

Ši sienos dalis restauruota 2016 m., atnaujinta ir šalia sienos einanti Šv. Dvasios gatvė.

Subačiaus vartai stovėjo Subačiaus ir Bokšto g. sankirtoje, jų vaizdas matomas P. Smuglevičiaus piešinyje. Tai buvo masyvus gynybinis statinys su dviem kampiniais bokštais, dviem eilėmis šaudymo angų ir pravažiavimo arka. Archeologinių tyrimų metu atrasti bokštų pamatai.

Bastėja kaip papildomas gynybinis statinys pastatyta šimtmečiu vėliau negu visa siena. XVIII a. buvo apleista ir paversta miesto šiukšlynu, per abu pasaulinius karus vokiečiai požemiuose buvo įrengę slėptuvę ir ginklų sandėlį, iki 1965 m. čia buvo daržovių sandėliai, vėliau pastatas restauruotas, pritaikytas muziejui.

Ši sienos dalis šalia Bokšto g. atstatyta aštuntajame XX a. dešimtmetyje.

Vartų, kurie stovėjo Maironio / Užupio g. sankirta vaizdas nėra išlikęs.

Toliau gynybinė siena ėjo iki Bernardinų bažnyčios, šalia kurios buvo Bernardinų vartai.