Ekspozicija „Plyta Vilniuje“

2009 m. balandžio 14 –- 24 d. „Gobis/Lauko ekspo” (Gedimino pr. 13, Vilnius) buvo įrengta senųjų autentiškų molinių plytų ekspozicija „Plyta Vilniuje“. Parodoje buvo eksponuojamos gotikinės profilinės plytos, rankų darbo plytos su braukomis ir įspaudais. Plytų pavyzdžiai buvo gauti iš asmeninės dailėtyrininko-kolekcininko Sauliaus Pilinkaus kolekcijos bei iš VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje su restauratoriaus-inžinieriaus Petro Kanevičiaus pagalba įrengtos plytų ekspozicijos.

Paroda skirta Pasaulio paveldo dienai, kuri visame pasaulyje švenčiama balandžio mėn. 18 d. Tą dieną siekiama atkreipti dėmesį į kultūros paveldą, jo pažeidžiamumą ir poreikį jį apsaugoti.

Ekspozicijos rengėjai VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ ir VšĮ „Vilniaus rotušė“ (www.vilniausrotuse.lt).

Vėliau plytos bus eksponuojamos Vilniaus Rotušės rūsyje, o dalis plytų vėliau atsidurs nuolatiniame plytų ekspozicijos stende.


Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO (www.unesco.org) Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą (Nr.541) 1994 m. gruodžio mėnesį dėl šių ypatingų bruožų:
– yra vienas iš labiausiai į rytus nutolusių didžiųjų Vidurio Europos miestų, kuriame vyko stipri rytų ir vakarų kultūrų sąveika,
– Senamiestis yra gerai išlikęs viduramžiams būdingo gatvių tinklo ir urbanistinės struktūros pavyzdys,
– nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos miestas turėjo žymią įtaką regiono šalių (Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos) architektūros ir kultūros raidai.

Vilnius yra Pasaulio paveldo miestų organizacijos (www.ovpm.org) narys. 2002 m. ši organizacija apdovanojo Vilniaus miesto valdžią, kaip organizacijos narį, už pažangą tausojant ir tvarkant istorinį miesto centrą.

PLYTOS GOTIKINIAME MŪRE LIETUVOJE

Plyta – keturkampis degtas molio luistelis statybai (Lietuvių kalbos žodynas) Mediena yra seniausia statybinė medžiaga Lietuvoje, o plytų mūro atsiradimas reiškė naują etapą Lietuvos statybos ir architektūros istorijoje. Pirmosios molio (keraminės) plytos Lietuvoje buvo pradėtos gaminti XIII a. pab. – XIV a. Plytų gamyba ir mūrijimo menas atėjo į Lietuvą iš Vokietijos ir Lenkijos. Pirmiausiai plytos buvo naudojamos pilių, bažnyčių ir vienuolynų statybai. XIV a. pabaigoje Lietuvą pasiekė XII a. Prancūzijoje kilęs ir po Vakarų Europą pasklidęs gotikos stilius, kuris Lietuvoje užtruko iki XVI a. pabaigos. Gotikos laikais iš plytų buvo išmūrijamos ypač sudėtingos konstrukcijos ir meniškos architektūrinės formos.

XV –- XVI a. gaminant plytas, vienoje didžiojoje plokštumoje buvo daromos braukos-grioveliai, tam kad plytos paviršius nesutrūkinėtų džiovinant. Šie grioveliai dažniausiai eina išilgai plytos. Jie buvo braukiami pirštais tik ką suformuotoje plytoje. Gotikinėse plytose galima rasti ir gyvūnų pėdų, ir žmonių pirštų atspaudų. Gamintojai savo produkciją žymėjo įrėždami ar įspausdami suformuotoje plytoje savo ženklus. Ženklo gylis priklausė nuo to, ar įspaudimas buvo padarytas šviežiame molyje, ar pusiau, ar jau beveik išdžiūvusiame. Plytų spalva priklausė nuo regione gaunamo molio ir galėjo būti nuo sodriai gelsvos iki blyškiai rausvos. Perdegtos (klinkerinės) juodos plytos buvo naudojamos mūrui sustiprinti, o tuo pačiu juodomis plytomis buvo sukuriamas ir tam tikras puošybinis ar semantinis raštas.

Įvairioms puošybos formoms išgauti buvo gaminamos profilinės plytos. Lietuvos gotikiniuose pastatuose priskaičiuota apie 140 rūšių profilinių plytų. Kai profilis nesudėtingas, plytos buvo padaromos medinėse formose, kurių dvi lygios sienelės buvo pakeičiamos specialiomis figūrinėmis. Sudėtingi reljefiniai gaminiai formuoti atspaudžiant molio masę specialiose matricose, išpjaustytose iš kieto medžio. Profilinėse plytose, kaip ir paprastose, darytos braukos, o džiovinimas ir deginimas nesiskyrė nuo paprastų plytų.

Žymiausias ir meniškiausias Vilniaus gotikos paminklas – Šv. Onos bažnyčia, pastatyta apie 1495 – 1501 m. Šios bažnyčios plytų formos yra ypač turtingos ir įvairios – priskaičiuojama net iki 33 rūšių profilinių plytų. 1902 – 1909 m. atlikti Šv.Onos bažnyčios restauravimo darbai buvo labai pažangūs tam laikmečiui. Dar kartą bažnyčia buvo remontuojama 1969 – 1971 m.
2009 m. restauruota stogo konstrukcija ir danga.

Vilniaus miesto savivaldybė 2002 – 2006 m. dalyvavo Baltijos jūros regiono INTERREG III B programos projekte „EUROPOS PLYTINĖS GOTIKOS KELIAS“. Šiame projekte be Vilniaus dar dalyvavo 19 miestų iš 7 šalių: Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo projekto metu sukurtas Europos gotikos paminklų maršrutas Baltijos jūros regiono šalyse. Projekto interneto puslapyje www.eurob.org galima rasti plytinės gotikos kelio maršrutą ir atskirų miestų pagrindinių gotikos paminklų bendrus aprašymus.


Papildomai apie gotikines plytas Lietuvoje skaitykite čia.