Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA) su partneriu Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA) 2025 m. įgyvendina projektą „Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“, kurio tikslas yra 2025 m. surengti kultūros paveldo pažinimo ir pristatymo gebėjimų stiprinimo nuotolinius ir in situ mokymus istorijos mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Projekto metu dalyviai įgis naujų žinių ir praktinių įgūdžių pristatyti, kūrybiškai interpretuoti ir komunikuoti Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovių vertes.
Pasaulio paveldo vertybių interpretavimas yra nauja tema Lietuvoje. Mūsų šalyje UNESCO vietovės iki šiol neturi priemonių, pristatančių išskirtinę vertę, dėl kurios jiems suteiktas UNESCO titulas. Ugdant jaunimo sąveiką su paveldu, projektu bus siekiama sukurti naujas UNESCO vietovių pristatymo priemones, kuriomis skatinama įtrauki, kūrybiška, suprantama visiems ir prasminga pažintinė patirtis.
Projektas įgyvendinamas trimis etapais: I etapas prasidės nuo 5 nuotolinių paskaitų, kuriomis siekiama pagilinti mokytojų žinias apie Lietuvoje esančias UNESCO pasaulio paveldo vietoves (skaitykite daugiau: https://www.vsaa.lt/naujienos/kaip-interpretuoti-ir-suprasti-kulturos-pavelda/). Tam organizuojamas penkių nuotolinių paskaitų ciklas, kad žinių pasisemti galėtų pedagogai iš visos Lietuvos.
Ketvirtą nuotolinę paskaitą „Kauno modernizmo architektūra iš UNESCO perspektyvos“ skaitys architektūros istorikas, hum. m. dr. Vaidas Petrulis.
Pasak lektoriaus, Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra yra unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys, kuris nusipelnė tarptautinio dėmesio ir sklaidos visuotinės architektūros istorijos kontekstuose. Paskaitoje pristatomas Kauno, laikinosios Lietuvos sostinės 1919–1939 m., kūrimo fenomenas. Kaip ir Vilniaus barokas – tai dar vienas architektūros stilius Lietuvos istorijoje, suformavęs savitą architektūros mokyklą. Per kiek daugiau nei dešimtmetį atsiradusi tanki modernizmo pastatų koncentracija mieste – unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis įvairias tuometines stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo stilistiką ir nacionalinės kultūros reprezentaciją, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto. Didžioji dalis šių pastatų nesunaikinti karo metais, išliko iki šių dienų.
Paskaitoje į šį fenomeną bus žvelgiama plačiau, atskleidžiami ne tik Kauno modernistinės architektūros savitumas, bet ir jo kaip naujos sostinės, modernaus miesto planavimą ir architektūrą, susiklosčiusias miesto gyvensenos tradicijas. Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su tarptautinio modernizmo ir lokaliomis tradicijomis
DATA: 2025 m. rugsėjo 16 d.
PRADŽIA: 15.30 val.
REGISTRACIJA: nuo 15.00 val.
Renginys nemokamas, bet registracija būtina (Prisijungimo prie paskaitos nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiesiems): https://forms.gle/5UtNL9fxLfAY3Czq7
Projektą įgyvendina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Partneris: Lietuvos istorijos mokytojų asociacija
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
