Birželio 17 d. Agentūroje vyko profesoriaus David E. Fishman paskaita „YIVO During World War II“ („YIVO Antrojo pasaulinio karo metais“). Ši paskaita yra renginių ciklo „Išgyvenusi atmintis“, skirto YIVO šimtmečiui paminėti, dalis. Ciklas organizuojamas Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centru.
1939 metais YIVO buvo įsitvirtinusi kaip centrinė mokslo institucija ne tik tarp Lenkijos žydų, bet ir tarp jidiš kalbos vartotojų visame pasaulyje. Karo metais instituto likimas buvo toks pat tragiškas ir herojiškas, kaip ir bendruomenių, kurias jis atstovavo. Tai galime matyti sekdami YIVO vadovų, darbuotojų, rinkinių, pastatų ir leidinių istoriją 1939–1945 metais. Reikšminga tai, kad du iš trijų instituto vadovų Vilniuje žuvo karo metu: Zalmenas Reizenas buvo nužudytas sovietų, o Zeligas Kalmanovičius – nacių. Tik Maksui Vainraichui pasisekė 1940 metais emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas, kuris jis atkūrė YIVO. Taigi YIVO istorija – tai žudynių ir išgyvenimo, plėšimo ir gelbėjimo, naikinimo ir atstatymo istorija. YIVO tapo vienintele institucija pasaulyje, tapusia karo pabėgėle, išgyvenusia Holokaustą.
David E. Fishman (Dovydas Fišmanas) yra Amerikos žydų Teologinės seminarijos istorijos profesorius, tyrinėjantis Rytų Europos žydų istoriją, išleidęs tokias knygas kaip „The Rise of Modern Yiddish Culture“ („Jidiš kultūros iškilimas“) ir „The Book Smugglers: Partisans, Poets, and the Race to Save Jewish Treasures from the Nazis“ („Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku“). Pastaroji knyga yra gavusi prestižinį National Jewish Book Award apdovanojimą. Tai istorinė studija apie tai, kaip Vilniuje nuo nacių buvo gelbėjamos žydų knygos ir rankraštiniai dokumentai, kurių išsaugota dalis dabar saugoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje, Žydų moksliniame institute YIVO Niujorke ir kitose institucijose.
