Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA) su partneriu Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA) 2025 m. įgyvendina projektą „Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“, kurio tikslas yra 2025 m. surengti kultūros paveldo pažinimo ir pristatymo gebėjimų stiprinimo nuotolinius ir in situ mokymus istorijos mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Projekto metu dalyviai įgis naujų žinių ir praktinių įgūdžių pristatyti, kūrybiškai / per kūrybą interpretuoti ir komunikuoti Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovių vertes.
Pasaulio paveldo interpretavimas yra dar nauja sritis Lietuvoje, neturime šios srities specialistų ir specifinių žinių. Su šiuo projektu atveriamos naujos kultūros paveldo pažinimo ir „prisijaukinimo“ durys, teikiančios vilties, kad jaunoji karta susidomės ir aktyviai įsitrauks į mūsų šalyje esančio pasaulio ir vietos paveldo saugojimą.
Projektas įgyvendinamas trimis etapais (žr. programą „Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“): I etapas prasidės nuo 5 nuotolinių paskaitų, kurias skaitys įvairias Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietoves išmanantys ekspertai. Jomis siekiama pagilinti mokytojų žinias apie Lietuvoje esančias UNESCO pasaulio paveldo vietoves (skaitykite daugiau: https://www.vsaa.lt/naujienos/kaip-interpretuoti-ir-suprasti-kulturos-pavelda/). Tam organizuojamas penkių nuotolinių paskaitų ciklas, kad žinių pasisemti galėtų pedagogai iš visos Lietuvos.
Pirmasis nuotolinis renginys apie daugiatautį ir daugiakultūrį Vilnių įvyks rugsėjo 8 d. Istorikas, hum. m. dr. Mindaugas Klovas skaitys paskaitą „Daugiatautis ir daugiakultūris Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochoje“.
Paskaitoje bus pristatyta Vilniaus demografinė ir gyventojų daugiatautiškumo raida XIV-XVIII a. Nuo pat savo augimo pradžios Vilnius formavosi kaip daugiatautis ir daugiakultūris miestas. Po Lietuvos krikšto pagonybė sostinėje gana greitai išnyko, o apsikrikštiję pagonys lietuviai kartu su vokiečiais sudarė reikšmingą katalikų bendruomenę. Po oficialaus krikšto 1387 m. Vilniuje gyveno dvi krikščioniškos bendruomenės: katalikai (lietuviai, vokiečiai, lenkai) ir stačiatikiai (rusėnai). Gyventojų įvairovė didėjo, XVI a. antroje pusėje šalia krikščionių jau matomi ir kitų religijų bei tautų atstovai – judėjai žydai ir musulmonai totoriai. Tarp krikščionių savo vietą rado ir Reformacijos šalininkai: liuteronai ir evangelikai reformatai (kalvinistai), o radikaliosios Reformacijos krypties šalininkams antitrinitoriams Lietuvos sostinėje įsitvirtinti nepavyko, nepaisant nemenkų jų pastangų. XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje dauguma stačiatikių priėmė Bresto (Brastos) bažnytinę uniją ir per kelis dešimtmečius Vilniaus rusėnų bendruomenė virto daugiausia unitais. Vykstant tokiai transformacijai, nepavyko išvengti ir konfliktų. Pagausėjo ir kitų tautybių atstovų: pastebima gana gausi italų bendruomenė, gyveno vengrų ir armėnų, pavieniai atvykėliai kėlėsi į Vilnių ir iš tolimiausių Europos kraštų. Po 1655–1661 m. Maskvos okupacijos Vilnius mažiau traukė užsieniečius, bet išliko tam tikras traukos centras, kuriame kasmet čia naujaisiais miestiečiais tapdavo įvairių tautybių atstovai. XVII a. antroje pusėje–XVIII a. pastebimas etninių lietuvių sumažėjimas, tuo metu Lietuvos sostinėje teliko saujelė stačiatikių, nepriėmusių bažnytinės unijos. Kita vertus, gerokai pagausėjo žydų bendruomenė, Vilnius virto svarbiu dvasiniu žydų centru.
PRADŽIA: 15.30 val.
REGISTRACIJA: nuo 15.00 val.
Renginys nemokamas, bet registracija būtina (Prisijungimo prie paskaitos nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiesiems): https://forms.gle/gPDWKMmsPcuWbQoE6
Projektą įgyvendina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Partneris: Lietuvos istorijos mokytojų asociacija
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
