Įgyvendinant pažintinį ir edukacinį projektą „Kai Vilniaus senamiesčio sienos prabyla apie amatus“, Europos paveldo dienų metu Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami susipažinti su sostinės kultūros paveldu, istorinėmis erdvėmis ir senaisiais amatais.
Rugsėjo 11 d. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra organizavo ekskursijas po Aušros (Medininkų) vartus, kurių metu doc. dr. Juozapas Blažiūnas supažindino su vartų istorija, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslu ir jo restauravimo ypatumais. Dalyviai sužinojo, kaip XVI a. pradžioje minėti Medininkų vartai iš gynybinio miesto sienos bokšto ilgainiui tapo svarbia sakraline vieta. Taip pat pristatyta XVII a. virš vartų pastatyta koplyčia ir jos architektūros raida.
Rugsėjo 17 d. renginyje „Patirtys Vilniaus puodžių ceche“ lankytojai buvo supažindinti su restauruotomis istorinių dirbtuvių erdvėmis ir jų pritaikymu šiuolaikinei amatų veiklai. Keramikos meistrės Elena Aleksejeva ir Laura Sodeikaitė pristatė majolikos – alavo glazūra dengtos keramikos – techniką, kuri XVII a. Vilniuje buvo laikoma prabangos preke. Dalyviai patys dekoravo molinius gaminius, išbandydami tradicinę techniką.
Tą pačią dieną Vilniaus miesto savivaldybės Istorinių amatų ir mugių programos dalyvių dirbtuvėse, Gerardo Rūko „Styginiai instrumentai ir strykai“ erdvėse, vyko renginys „Legendinė Dankwarto styginių instrumentų mokykla“. Pristatyta XVII a. Vilniaus auksakalio ir styginių instrumentų meistro Balthazaro Dankwarto veikla bei jo reikšmė Lietuvos smuikdirbystės istorijai. Lankytojai sužinojo apie istorinių patalpų pritaikymą smuikdirbystei, medienos pasirinkimą, jos džiovinimą ir kitus instrumento skambesį lemiančius meistrystės aspektus, taip pat galėjo išgirsti gyvai skambančius styginius instrumentus.
Rugsėjo 23 d. VšĮ juvelyrikos mokykloje „Vilnensis“ (Dominikonų g. 7) pristatytos restauruotos patalpos, kuriose XVII a. gyveno ir dirbo laikrodininkas bei amatininkas Jokūbas Gierkė. Dalyviai susipažino su juvelyro amatu, mokyklos veikla ir atkurtomis Vytauto Didžiojo bei Barboros Radvilaitės regalijomis – galėjo pasimatuoti atkurtas Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės karūnas bei sužinoti apie galimybę patiems pasigaminti papuošalą.
Tą pačią dieną renginiai vyko ir „Sauluvos“ bei „Gintaro galerijos“ erdvėse. Jose pristatytas istorinių patalpų restauravimas ir jų pritaikymas kultūrinei bei amatų veiklai. „Sauluvos“ galerijoje-dirbtuvėje dalyviai mokėsi pinti šiaudinius reketukus – tradicinį šiaudinių sodų amato elementą. 2023 m. gruodžio 5 d. šiaudinių sodų tradicija buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. „Gintaro galerijoje“ lankytojai susipažino su gintaro savybėmis, jo panaudojimu ir tradiciniais apdirbimo būdais. Dalyviai galėjo išbandyti senuosius gintaro apdirbimo įrankius ir patys nusišlifuoti gintarinį amuletą.
Visi šie renginiai atskleidė Vilniaus istorinių erdvių, amatų ir kultūros paveldo sąsajas – nuo sakralinės architektūros ir istorinių dirbtuvių iki juvelyrikos, keramikos, smuikdirbystės, šiaudinių sodų bei gintaro apdirbimo. Praktinės veiklos lankytojams suteikė galimybę ne tik išgirsti apie senuosius amatus, bet ir patiems juos išbandyti.
Renginius organizavo Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, jie vyko įgyvendinant projektą „Kai Vilniaus senamiesčio sienos prabyla apie amatus“ Vilniaus miesto savivaldybės Istorinių amatų ir mugių programos dalyvių dirbtuvėse.
Europos paveldo dienų renginius dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
