„Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“ – projektas, kuriuo istorijos mokytojai kviečiami mokytis kitaip kalbėti apie UNESCO vertybes.
Ar įmanoma senas vietas pamatyti naujai? Ar mokykloje kalbėdami apie istoriją mes tik kartojame datas ir faktus, o gal galime padėti moksleiviams pajusti, kas slypi po vadinamuoju kultūros paveldu? Padėti jiems išvysti kultūros paveldą savo akimis ir kūrybiškai jį interpretuoti? 2025 m. rudenį Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra inicijuoja projektą „Kaip interpretuoti ir suprasti kultūros paveldą“. Iš pirmo žvilgsnio jis skirtas istorijos mokytojams, bet dėmesio centre – moksleiviai, jaunimas, kurie šiuo metu neranda sąsajų su Lietuvos miestų praeitimi, net jei visas pasaulis pripažinta juos kaip išskirtines vertybes, t. y. įtraukė juos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Projekto tikslas – sustiprinti pedagogų gebėjimus perteikti UNESCO pasaulio paveldo vietovių vertes taip, kad jos kalbėtų ne tik protui, bet ir jausmui. Kad moksleiviai galėtų įžvalgiai, kritiškai ir asmeniškai interpretuoti savo miestų kultūros paveldą.
Paveldas, kuris turi balsą
Projektas prasidės nuotoliniu paskaitų ciklu. Rugsėjo 8-23 dienomis įvyks penkios paskaitos, kuriose istorikai, architektūros istorijos žinovai ir paveldosaugos specialistai, atsakingi už Lietuvoje esančias UNESCO vietoves, kalbės apie keturias UNESCO saugomas vietoves Lietuvoje: Vilnių, Kauną, Kernavę ir Kuršių neriją.
Vilniaus praeitis bus atskleidžiama kaip gyva daugiatautė ir daugiakultūrė erdvė, neapsiribojanti vien Didžiosios Kunigaikštystės sostinės mitu. Kernavė bus pristatoma kaip archajiškų laidojimo papročių ir natūralios kraštovaizdžio istorijos dermė. Kauno modernizmas taps padiskutuoti apie jaunos valstybės tapatybės formavimą pasitelkiant architektūrinę raišką. O Kuršių nerija bus aptariama kaip vieta, kur gamta, kultūra ir turizmas gyvena išlaikant subtilią pusiausvyrą.
Kaip kalbėti, kad paveldas prabiltų?
Paskaitas vainikuos įvadinė paskaita apie interpretacinį metodą, kurią ves Europos paveldo interpretavimo asociacijos Interpret Europe ekspertė Valya Stergioti. Ji atvyks į Vilnių rugsėjo gale, ir ves dvi dienas truksiantį intensyvų seminarą, kuriame mokytojai mokysis kurti asmenines paveldo interpretacijas, ugdyti moksleivių vertybines nuostatas, savarankiškumą ir kritinį mąstymą.
Tai nebus įprastas seminaras. Dalyviai bus kviečiami kurti savo interpretacinius pasakojimus apie architektūros ar urbanistinius objektus, lavins refleksiją ir vaizduotę. Mokytojai įgis praktinių įgūdžių, kaip UNESCO paveldo vietoves, objektus paversti… mokymosi aplinka ir priemonėmis.
Interpretuoti, reiškia suprasti savaip
Po mokymų dalies, labiau tinkamos šeštų ir gimnazijos trečių klasių istorijos mokytojams, prasidės pilotiniai projektai mokyklose: nuo spalio iki lapkričio mėnesio mokytojai su moksleiviais tyrinės jiems artimus paveldo objektus savo ar kaimyniniuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Neringoje, Kernavėje. Moksleiviai kurs menines interpretacijas, koliažus, kurie atspindės, kaip jie suvokia ir jaučia paveldo vietas.
Metų pabaigoje planuojama virtuali moksleivių darbų paroda. Tai bus galimybė visuomenei pamatyti, kaip UNESCO vertybes mato jaunoji karta.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija.
Kontaktai spaudai: Aida Štelbienė, a.stelbiene@vsaa.lt
