Užklausus apie opiausias miesto problemas, retas įvardija kultūros paveldą, nors jis – it šaknys, auginančios mus iš protėvių patirties ir žinių. Kas nutinka, kai jos netenka maistingųjų medžiagų? Ima merdėti, nykti. Tas pats nutinka ir kai joms imi stigti – it vandens – gyvenimo syvų. Kultūros paveldo atveju syvai – tai šių dienų žmonės, naudojantys prosenelių (savo ar ne) namus. Ir tos šaknys, ta istorinė miesto praeitis priklauso ne mums vieniems – sykiu jos priklauso mūsų vaikams ir vaikaičiams, jų vaikaičiams. Turime prižiūrėti šį turtą, kad netaptų jiems našta ar nesunyktų tiek, jog nebeliks, ką perduoti.
Paskaitų ciklu „Paveldas pokyčių laikais: miesto paveldo apsauga ir puoselėjimas besikeičiančiame pasaulyje” Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) ir siekia pasigilinti į 5 „dramblius“, remiančius kultūros paveldo apsaugą: teisinį reguliavimą, priežiūros procedūras ir procesus, jų medžiagiškumą, žmonių įsitraukimą, ekonominę naudą bei galimybes derinti naują ir seną. Be AKVA, prie ciklo įgyvendinimo – kviesime į gyvas pakaitas – prisideda ir partneriai Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra ir sa.lt , o finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Paveldo apsaugos pagrindai
Ciklas prasidės kultūros paveldo apsaugos specialistės Sigitos Bugenienės paskaita „Paveldo apsaugos pagrindai: Lietuvos ir Didžiosios Britanijos paveldo priežiūros politika“. Joje lektorė apžvelgs Jungtinės Karalystės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sistemą, jos teisinę ir institucinę struktūrą, kokie procesai taikomi vertinant, saugant ir pritaikant paveldo objektus. Pristatytos temos bus lyginamos su Lietuvos paveldo apsaugos sistema, siekiant išryškinti panašumus ir skirtumus. Lektorė pateiks konkrečių Didžiosios Britanijos gerosios praktikos pavyzdžių – tiek susijusių su vertybių apsauga ir valdymu, tiek su bendruomenių įsitraukimu į paveldo išsaugojimą. Diskusijoje bus aptarta, kokius gerosios praktikos aspektus būtų galima būtų adaptuoti Lietuvos kontekste.
Vietinės medžiagos ir technologijos
Vasaros pradžioje visus kviesime į gyvą paskaitą-seminarą „Vietinės medžiagos ir technologijos“, kurios lektoriai – architektė, kultūros paveldo ekspertė, dr. Rasa Bertašiūtė su dailide Sauliumi Sakalu – gyvai demonstruos medžiagas, iš kurių statyti Lietuvos namai, dalinsis praktine patirtimi, kaip restauruoti vertingąjį mūsų palikimą.
Tai – labiau praktinė paskaita ir joje dėmesys koncentruojamas į tradicinių amatų vertę paveldosaugoje, išsaugojimo principus, grįstus vietinėmis medžiagomis, siekiant išlaikyti paveldo objektų autentiškumą ir integralumą. Detaliau aptariamos vietinės medžiagos, nagrinėjami iššūkiai ir galimybės, susijusios su šių medžiagų gavimu remontui ir restauravimui. Žvilgsnis kreipiamas ir į tradicijos ir inovacijų dermę – naujas paveldosaugos technologijas.
Susipažinkime: piliečių asamblėja
Birželio antroje pusėje mūsų lauks mini-tramplinas į rugpjūtį Vilniuje startuosiančią piliečių asamblėja: Beatričė Umbrasaitė skaitys paskaitą „Įvairios gyventojų įtraukties formos: piliečių asamblėja“ . Anot jos, visų lygių valdžios institucijos vis dažniau kreipiasi į piliečių asamblėjas, žiuri, kolegijas ir kitus reprezentatyvius svarstymo procesus, kad išspręstų sudėtingas politikos problemas. Piliečių asamblėja – tai mažiausiai 5 dienas trunkantis įtraukus procesas, kurio metu loterijos principu atrinkti miestiečiai kartu mokosi, diskutuoja, priima rekomendacijas asamblėjos klausimu ir balsuoja dėl jų. Proceso pabaigoje priimtos rekomendacijos perduodamos valdžios atstovams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) piliečių asamblėjas įvardina kaip vieną kokybiškiausių, visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, įrankių.
Kultūros paveldo nauda
Pragmatiška ir dažnam – aktuali tema, padedanti išmokti matuoti, suprati kultūros paveldo teikiamą naudą, susidomėjusiųjų lauks lapkričio 4 d. paskaitoje „Ekonominė paveldosaugos nauda“. Apie kultūros paveldo vertes ir ekonominę naudą pasakos dvi lektorės: kultūros paveldo apsaugos specialistė Rugilė Puodžiūnienė ir Ekonominių tyrimų centro vadovė Rasa Morkūnaitė. Tai – itin aktuali paskaita, nes aptariami tokie ir Vilniui svarbūs aspektai kaip UNESCO pasaulio paveldo vertybė ir jos vertės bei jo ekonominė nauda, turto vertės didinimas paveldosaugos dėka. Stiprindamos miesto bendrą patrauklumą ir kurdama gyvybingą kultūrinę aplinką, paveldosaugos iniciatyvos gali paskatinti investicijas į susijusius sektorius, tokius kaip svetingumo, mažmeninės prekybos ir kūrybinių industrijų sritys.
Praeities ir dabarties dermė
Ciklą vainikuos lapkričio 21 d. vyksianti architektūros istoriko, dr. Vaido Petrulio paskaita „Praeities ir dabarties dermė: nauji pastatai istoriniame kontekste“. Paskaitos tema labai svarbi ir Vilniui: bus aptariami šiuolaikinės architektūros projektavimo principai paveldo teritorijose. Akcentuojamas mastelio, medžiagiškumo ir vizualinės harmonijos paisymas. Analizuojamos strategijos, kaip užtikrinti, kad naujoji architektūra papildytų, o ne konkuruotų su paveldo pastatais, išlaikant vietos dvasią ir leidžiant diegti naujoves. Paskaitoje remiamasi ir atvejų analizėmis bei atsižvelgiama į plėtros spaudimo ir išsaugojimo tikslų derinimą.
***
DĖMESIO – paskaitos vyks gyvai, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje, Stiklių g. 4, Vilnius.
Visi renginiai nemokami, tačiau būtina registracija.
Į pirmąją jų – „Paveldo apsaugos pagrindai: Lietuvos ir Didžiosios Britanijos paveldo priežiūros politika“ (lekt. S. Bugenuenė) – jau galima registruotis čia.
Visos paskaitos skelbiamos AKVA svetainėje: https://arch-akva.lt/mokymai-2/ ir soc. tinklo Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/akva.lt/, taip pat partnerių svetainėse ir soc. tinklo Facebook paskyrose.
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneriai: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, žurnalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt
Finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė
